Dantukų fėja

10.27 - 12.04 tiek vargti neteko dar niekad gyvenime. Ne mokslas, o konkursas, “kas į galvą susikiš daugiau informacijos”. Padariau išvadą, kad neturiu talento anatomijai. Stengiaus mokiaus, bet… pas mane galvoj per mažai vietos…. Taigi, kadangi vis tiek reikia papildyti blogą, tai parašysiu patarimų būsimiems kolegoms (čia taip vieni kitus vadina, net dėstytojai studentus):

Kaip išgyventi anatomiją:

1. Pasakyk tėvam ir draugam, kad artimiausią mėnesį namo negrįši, nes buktais mokysies ir savaitgaliais, tai sukels jų gailestį ir besąlygišką palaikymą.
2. Kompiuterį ir televizorių atiduok draugui. Tau jų neprireiks.
3. Kai eisi į biblioteką pasiimti knygų, nepamiršk karučio arba kokio petingo draugo, nes nepaneši visko iškart.
4. Apsirūpink kava, arbata, cigarais….
5. Mokykis kiekvieną dieną, nors persiskaityk. Informacijos kiekis nežmoniškas.
6. Daug valgyk ir vaikščiok pėščias, čia tokia harmonija turėtų gautis.
7. Paplonink liežuvį lotynų kalbai, jei žinai tik lietuviškai, galima sakyt, iš vis nežinai.
8. Jei tingi mokytis, pagalvok apie kontrolinį ŽODŽIU ir apie TĄ dėstytoją…
9. Jei vis dar tingi, nesigraušk, naktis prieš kontrolinį yra ilga - galima daug išmokt…
10. Jei tavo gautas pažymys neproporcingas įdėtam darbui, nenusimink, svarbiausia, kad praėjai. Mokomės dėl savęs , o ne dėl pažymių….

Ech, su siaubu prisiminsiu šį ciklą. O prisimint tikrai bus ką. (Nors nėr ko džiaugtis, dar laukia egzas pavasarį…) Tiek dalykėlių prisižiūrėjau, kad uch. Juk ne kiekvienas gali pasigriti laikęs rankose žmogaus širdį. Dabar gera, iki atotogų nebebus jokio ciklo, stengsiuos pamatyti miestą, pasikultūrinti.

Vėl namie. Sunkiai prasimokinau pastarasias tris savaites. Buvo 2 koliai ir įskaita. Pirmadienį jau egzaminas, tos trys savaitės su ateinančiom trim dienom tik gėlytės. Net nežinau, kaip reiks viską susidėt į savo blondinišką žioplą galvelę… Daugiau apie mokslus kalbėt nenoriu.

Praeitą šeštadienį buvo geras dalykas. Tokią mini cementofkę apturėjom.  Pirmą kartą gyvenime ragavau tekilos - po ketvirtos taurelės jau buvo skanu :) Pirmą kart gyvenime buvau klube, labai patiko muzika, didžėjavo Diawara iš Skampų.  Kitą penktadienį vėl bus, bet jau viso kurso. Neisiu, nes pem litų man per daug išleisti vienam vakarui. KMU mokosi labai linksmi ir itin protingi žmogeliai.

Net nežinau, ką čia daugiau parašyt. Galva tuščia. Gera namie.

Galėtų vadovėly tokių piešinukų būt :)

Nu ką, parvažiavau savaitgaliui namo. Šuniukas taip džiaugėsi mane pamatęs…. Sesuo išvirė cepelinų :)

Vos keturias dienas prabuvau Kaune. Atrodo, lyg viskas truko ištisą mėnesį. PIrmasis ciklas - citologija, parazitologija. MOOKYTIS teko pradėti nuo pat pirmos dienos. Esmė ta, kad kiekvieną dieną parėjus namo reikia išmokti temą ir ją atsiskaityti kitą dieną.  Bet čia tik iš praktikos darbų. Dar vyksta teorinės paskaitos. Kur taip pat daug informacijos. Po vasaros smegenai visai nebedirba - begalo sunku mokytis.  Ypač lotyniški pavadinimai į galvą nelenda.  O ketvirtadienį jau kolis - tempas nežmoniškas.  Labai įdomu apsirengus baltais chalatais per mikroskopą tyrinėti visokius pirmuonis. Būtų tikrai faina, jei nereiktų visko išmokti….

Mano grupėje 11 žmonių ir net 3 berniukai. Su viena panele jau susibendravau tai visur kartu būnam, vis jaukiau. Kai prasidės kalbos tikiuosi susibendrausim :) Visi normalūs atrodo.

Gyvenu bendrabutyje. Pirmoji naktis buvo pati siaubingiausia, vyko vadinamasis “prirašymas” tai miegojau gal tik kelias valandas. Dabar bendrabutyje ramu.  Tik labai trukdo kieme tenisą žaidžantys dėdės, nuo to tuk tuk, tuk tuk gali paranoja įsivaryt. Kambariokės labai geros. Tikrai nemaniau, kad taip gerai pavyks sutarti. Šiaip gyventi galima, gali netaupyti nei vandens, nei elektros vistiek mokėsi tiek pat :) Teko jau ir su tarakonais susidurti pirmą kartą gyvenime, aš jų labiau išsigandau nei jie manęs, bet gal draugiškai sugyvensim.

Tikslas ištverti pirmąjį ciklą, nes po to eis chemija. Turėtų būti lengviau.  Gal nepavažiuos stogas, tik labai gaila, kad mokykloj neišmokau kalti :(

Šiandien visa mūsų graži šeimyna išsiruošė į tolimąjį Kauną: tėtis Aitvaras, mama Laumė, aš, dantukų fėja ir mano sesuo fėjos padėjėja. Tikslas: pažiūrėti, kur man teks gyventi ir MOKYTIS ateinančius metus. Važiavom važiavom ir nuvažiavom. Iš išorės bendrabutis - lyg koks seimas, net nejauku pasidarė, bet viduje išvydus nusilupinėjusias grindis ir sienas širdis nurimo: aš namie.  Džiugu, kad valdytoja jau dirbo. Prie jos durų jau net eilutė buvo išsirikiavusi. Eilutė gan greit išsiskirstė, nes jaunieji studentėliai ir jų mamytės nežinojo, kad prieš apsigyvenant bendrabutyje reikia už jį sumokėti.  Gan drąsiai įėjom į valdytojos tvirtovę “mes jau sumokėjom” cha cha. Valdytoja sunerimo: ” ech, čia dantukų fėjų nelabai man tenka, bet RADO ir man vietelę. Su dviem vyresnėm dantukų fėjom. Širdis vėl sunerimo: “o jos manęs neskriaus? kaip aš tokia naivi, neišmanelė fuksė , o jos jau oooo…” Gaila, kad kambaryje jų nebuvo. Ten jos viską turi, ko tik reikia, pažiūrėjau, kad yra man laisvas kampelis ir lova ir smukau iš ten. Tada su mama Laume dar ėjom iki autobusų stotelės patyrinėt su kuo man į paskaitas nusigaut (juk neskraidysiu po miestą kai durne).

• labai norėčiau pagirti dušus
• kadangi aš praktikuoju praktinį nudizmą - tai jie kaip tik man
• labai erdvūs ir atviri dušai - prauskis ir kaifuok!

Net nežinau, kaip pradėti. Įstojau į KMU, odontologija. Po mėnesio išvažiuosiu MOKYTIS į didelį miestą. Vakar buvau pasirašyti sutarties. Na, prastovėjus eilėse 4val norėjosi iš ten kuo greičiau dingti.  2 val. stovėjau eilėje prie komisijos. Po to rašiau prašymą dėl bendriko (gaila, kad jį taip sunku gaut). Ir galiausiai ėjau laikyt anglų testo. Tiesa, man labai pasisekė, nes klasiokas jau eilėj stovėjo nuo 9 ryto ir mane priėmė kartu. Tikrai būčiau nepriėjus tądien ir vėl tektų 200km važiuot… Ant anglų testo susimoviau - 63% :-D , o kažkada tą kalbą ,maniau, moku. Bus gerai. Dar reiks važiuoti TEN rupjūčio 20d. 9 val. ir pasisekė gi man su valandom… Šiaip atmosfera gera: visi laimingi įstoję ir net neburba dėl ilgų eilių. Aš žiūriu į juos, jie į mane. Net nežinau man labai neįprasta, galvoje sukasi mintys: gal čia bus mano kursiokai? Draugai? Didžiausi priešai? O gal net neteks su jais susidurti? Užkalbinti? neee… Gerai, kad buvo kraštiečių, klasiokas, tai nors buvo kur akis padėt…

Blogo pavadinimą pasisavinau iš savo išradingųjų pusseserių, kurios tyčiojosi iš dviejų seserų siekiančių tapti odontologėmis: “Atidarys kliniką pavadinimu “Dantukų fėjos” ” Ir man buvo labai juokinga. Aš turėjau tapti virėja ar veterinare… Kažin, ką jos man pasakys, kai sužinos, kur įstojau. Gal nenorės manęs išsižadėti.

Bandysiu čia aprašyti savo mokslų įspūdžius. Gal kam bus įdomu pasiskaityt. Man asmeniškai labai trūko objektyvios informacijos. Bus labai įdomūs pirmieji metai. Naujas miestas, nauji žmonės, nauja mokymo įstaiga, apskritai, viskas apsivers aukštyn kojom…